Všį Šilutės ligoninė

 
  • Increase font size
  • Default font size
  • Decrease font size

Danguolė Jankauskienė: „Esame kovotojai, o ne kūrėjai“

danguole„Ateityje turės būti įgyvendinta didelė sveikatos draudimo mokesčių reforma. Tačiau netikiu, kad tai prasidės šios kadencijos Seime, nes tam reikia visų viešosios politikos dalyvių sutarimo", - sako Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto prodekanė biomedicinos ir socialinių mokslų daktarė profesorė Danguolė Jankauskienė. Profesorė įsitikinusi, jog dabar sveikatos apsauga yra užkoduota būti nuostolinga, o viešosios gydymo įstaigos – „smaugiamos". 

- Jūsų nuomone, Lietuvoje sveikatos apsaugai trūksta lėšų ar protingo jų panaudojimo?
- Ilgą laiką jau kalbama, kad procentas nuo bendrojo vidaus produkto, skiriamas sveikatos apsaugai, nėra pakankamas. Vienam gyventojui Lietuvoje sveikatos apsaugai išleidžiama maždaug 1300 dolerių, skaičiuojant standartizuotai pagal kainos perkamąją galią. Tuo tarpu išsivysčiusiose Europos šalyse šis skaičius siekia vidutiniškai 3700 dolerių, o kai kur per penkis tūkstančius. Tiesa, žmonės vis labiau supranta, kad sveikata yra vertybė, todėl jai skiriamos lėšos turi būti didesnės.
Didžioji Lietuvos bėda ta, kad mūsų šalyje menkas lėšų perskirstymas. Esame viena mažiausiai BVP perskirstančių šalių visoje ES. Tose valstybėse, kur perskirstymas yra didesnis, sveikatos apsauga gauna didesnį „pyrago gabalą".
Nuolat kalbama esą sveikatos apsaugoje viską galima tik racionalizuoti ir taupyti. Deja, tai tėra mitas. Galima sutaupyti tam tikrą lėšų dalį, tačiau ne milijardus ir tikrai ne per vienerius metus. Kaip? Gerinant vadybą, restruktūrizuojant gydymo įstaigas, įvedant naujas racionalesnes paslaugų organizavimo formas. Buvo laikotarpis, kad turėjome labai didelius ligoninių pastatus, su per dideliu skaičiumi lovų, todėl racionalizavome jų panaudojimą. Galimybių tęsti šį procesą yra, bet jos - ne grandiozinės. Juk negalime uždaryti visų rajonų ligoninių.

- Daug kalbama ir apie farmacijos rinkos racionalizavimą. Įžvelgiate tam galimybių?
- Farmacijos politika yra labai svarbi sveikatos apsaugos dalis. Prasmė ją racionalizuoti yra. Tačiau nėra vieno recepto, kaip tai daryti. Farmacijos politika turi keturis ramsčius: vaistų registravimas; jų prekyba ir platinimas; vaistų kainodara ir kompensavimas; vaistų skyrimas. Visi šie aspektai yra labai reikšmingi. Jeigu norime ką nors išspręsti vien tik taupydami ir didindami generinių vaistų pasiūlą, galėsime padaryti per mažai. Vaistų politika yra globalesnis dalykas. Pokyčiai, kurie vyksta dabar yra geri ir jiems tikrai pritariu. Tačiau farmacijoje yra didelės galimybės piktnaudžiauti, egzistuoja skirtingi interesai. Reikia sisteminio požiūrio į vaistų politiką ilgalaikėje perspektyvoje.

- Kaip vertinate sveikatos politikų siūlymus surinkti daugiau lėšų į PSDF biudžetą didinant mokesčius arba juos diferencijuojant?
- Gerai, kad dabar pradedama diskusija apie mokesčių tarifą, dydį ir pasiskirstymą. Tačiau turiu mažai vilčių, jog tai bus greitai įgyvendinta. Privalomojo sveikatos draudimo reforma yra visos mokestinės sistemos reformos dalis. Viskas priklauso nuo politinės koalicijos požiūrio. Jeigu progresyvumą įvestume vien tik sveikatos sektoriuje, nepagalvoję apie visą mokesčių sistemą, bus neteisinga. Manau, ateityje turės būti įgyvendinta didelė mokesčių reforma ir ją reikia pradėti modeliuoti. Tačiau netikiu, kad tai prasidės šioje kadencijoje. Koalicijos partneriai apie tai nekalba. Kol kas tai išlieka tik sveikatos apsaugos ministro iniciatyva, o jis vienas „neištemps" visko. Galiu pasakyti tiek, jog su 9 procentais PSD tarifo niekur nenueisime, turime galvoti ir apie papildomą privalomąjį sveikatos draudimą ar apie privalomas sveikatos santaupų sąskaitas.

- Kalbama, kad šiemet gydymo įstaigų laukia geri metai, nes kyla balo vertė. Sutinkate?
- Gydymo įstaigoms plaukiojantis kainų balas nėra teisingas, tai - rinkos iškraipymas. Ką daryti vyriausiojo gydytojo vietoje, kai už gydymo paslaugą gauni ne visą kainą, o keliolika procentų mažiau? Negali nei nupirkti vaistų, nei įrangos mažesne negu rinkos kaina. Belieka susimažinti darbo užmokestį sau ir darbuotojams. Tokia netvarka turi baigtis. Plaukiojantis balas buvo įvestas per krizę ir tai užsuko neigiamą ratą. Dažnai ligoninių vadovams priekaištaujama esą jie blogai dirba, tačiau pagrindinė problema – atsilyginkime už paslaugas teisingai ir reikalaukime tvarkytis. Visos viešosios gydymo įstaigos dirba iškreiptoje finansinėje situacijoje ir tam tikra prasme mes jas smaugiame. Esant tokiai sistemai sveikatos apsauga yra užkoduota būti nuostolinga. Neteisingai mokėdami už medicinos paslaugas darome didelę žalą sistemai, nes esame tokie patys rinkos dalyviai – perkame, statome, maitiname ligonius ir kt. rinkos kainomis. Todėl dabar reikia arba taupyti medicinos personalo sąskaita ir tada žmonės ilgiau lauks bei gaus mažiau kokybiškas paslaugas, arba pradėti teisingai mokėti už suteiktas medicinos paslaugas.

- Kokia, jūsų nuomone, privačių gydymo įstaigų vieta Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje?
- Privačios gydymo įstaigos turi svarbią vietą sveikatos sistemoje, bet nepalaikau idėjos, jog jos gali išgelbėti dabartinę sveikatos apsaugą. Reikėtų remtis tarptautine patirtimi. Užtenka pasižiūrėti, kaip yra JAV: daugelis gydymo įstaigų privačios, sveikatos apsaugai skiriamas tris kartus didesnis procentas nuo BVP nei Lietuvoje, tačiau medicinos paslaugų prieinamumo problema išlieka labai didelė.
Privačios įstaigos eina ten, kur yra pelnas ir tai jas motyvuoja. Racionalumo prasme jos veikia geriau, yra efektyvesnės. Tačiau sveikatos apsaugos paslaugų daugiausia reikalauja nepasiturintys žmonės. Kodėl jos nesiplečia kaimuose? Jeigu atiduotume viską privačioms gydymo įstaigoms, jos nespręstų šių žmonių problemų. Tai būtų pavojinga visuomenei. Skeptiškai žiūriu į stacionarinių paslaugų plėtimo galimybes privačiose gydymo įstaigose, bet pirminė sveikatos priežiūra galėtų būti tikrai privati. O jeigu leistume viską privatizuoti, nemaža dalis gyventojų apskritai nesulauktų medicinos pagalbos.
Esu viešosios ir privačiosios partnerystės modelio šalininkė. Tačiau Lietuvoje esame kovotojai – nebandome vienas su kitu bendradarbiauti, o kivirčijamės ir keliame chaosą.

- Ar sveikatos apsaugos ministro kuriami gydymo įstaigų klasteriai prisidės prie medicinos paslaugų prieinamumo didinimo?
- Galbūt klasterių pavadinimas nėra tinkamas, nes iš tikrųjų tai yra integruota sveikatos priežiūra arba pacientų srautų reguliavimo priemonė. Manau, ji yra teisinga. Gerai, kad skatinamas bendradarbiavimas ir tam tikras teritorinis funkcinis jungimasis. Tai tikrai duoda naudą. Kaip mes tai padarysime būdami ambicingi, pavydūs, yra kitas klausimas. Rajonai iš vadinamų klasterių galėtų gauti didelę naudą, nes jiems trūksta specialistų. Visa tai galima gražiai sutvarkyti, jeigu būtų kalbamasi. Deja, turime labai prastą organizacinę kultūrą. Kai pasižiūri strateginius dokumentus, atrodo viskas gerai. Tačiau kai tik prieiname momentą, kuomet reikia dirbti kartu, nesugebame to padaryti.

- Bendradarbiavimo trūksta ir tarp ministerijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų. Žinote receptą, kaip priversti jas dirbti kartu?
- Kodėl nėra tarpžinybinio bendradarbiavimo? Nes nematoma iš to naudos. Dabar yra naujovė vadyboje – misijų vadyba. Ji matuojama vertinant žmonių ir įstaigų bendradarbiavimą ir pastangas. Tuo tarpu pas mus kiekvienas dirba atskirai ir dar stengiasi apjuodinti kitą. Tada porą metų aiškinamasi teismuose, o darbas nevyksta. Deja, mes esame kovotojai, o ne kūrėjai.
Receptų, kaip priversti įvairias institucijas dirbti kartu, yra labai daug ir įvairių. Visų pirma reikėtų pasinaudoti gerąja patirtimi. Jos yra ir Lietuvoje, bet ji neviešinama. Sveikatos apsaugos didžioji problema ta, kad per visą nepriklausomybes laikotarpį sveikatos sektorius buvo paliktas vienas spręsti savo problemas. Mes darome atskirus šakinius planus, nėra bendro tikslo, misijos ir rezultatų matavimo.

- Tapęs sveikatos apsaugos ministru Vytenis Povilas Andriukaitis pradėjo nemažai reformų. Ar jos duos gerų rezultatų?
- Sveikatos politikos įgyvendinimui trūksta pastovumo, o keičiantis ministrams prarandame bent pusmetį kol kiekvienas „įeina" į visą sistemą. Sistema labai sudėtinga, problemų daug ir jos senos: didelis medicinos paslaugų poreikis, mažas biudžetas, trūksta bendradarbiavimo ir t.t. Sveikatos sistema dirba labai didelės įtampos sąlygomis. Tad vienas vadovas eina į karą, kitas – bando susitarti. Kas geriau? Kartais reikia ir karo, bet ar dabar yra tas laikas? Problemos, kurias kelia ministras, yra teisingos, tačiau kaip greitai norima tai išspręsti – kitas reikalas. Tam, kad tai padarytum, reikia labai didelio palaikymo tiek iš politikų, tiek ir iš medikų pusės, didelės kantrybės ir stiprios komandos. Ne veltui sakoma, kad niekas nenori būti sveikatos apsaugos ministras.

Dosjė:
1984-2005 m. Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje dirbo vaikų chirurge.
1993-1998 m. Sveikatos apsaugos reformų biuro programų direktore.
1997-2001 m. Sveikatos apsaugos ministerijos sekretore, viceministre, ministro patarėja.
1996 – 2006 m. dėstės vadybą Vilniaus universitete Medicinos fakultete.
2001-2004 m. vadovavo Sveikatos priežiūros vertinimo nepriklausomai agentūrai.
Nuo 2004 m. vykdo mokslinius tyrimus Lietuvoje ir užsienyje sveikatos politikos valdymo srityje Mykolo Romerio universitete bei yra kviečiama patarimui į Seimo. Sveikatos reikalų komiteto, Sveikatos apsaugos ministerijos, Ligonių kasų darbo grupes.
2009- 2013 m. Nacionalinės sveikatos tarybos narė.
Ana Daukševič

 

savivaldybe



e-valdzios-vartai

VPC-baneris-197x87

Nuorodos

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija - http://www.sam.lt

Valstybinė ligonių kasa - http://www.vlk.lt

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa - http://www.klaipedostlk.lt

Klaipėdos universitetinė ligoninė - http://www.kul.lt

Klaipėdos jūrininkų ligoninė - http://www.jurlig.lt

Respublikinė Klaipėdos ligoninė - http://www.rkligonine.lt

TLK-10-AM/ACHI/ACS - http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp

Šilutės rajono savivaldybė - http://www.silute.lt

Sekite mus

facebook logos PNG19751


.2


Informuojame,

kad  Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje laisvų lovų nėra.
Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus tel. 8 441 62 060 


Registratūra 
(8 441) 61 040


Priėmimo - skubios pagalbos skyrius 
(8 441) 61 041

 

Uz-sazininga