Naujienos

Bri­tai prieš pa­skelb­da­mi to­kį spren­di­mą, spar­čiai pa­skie­pi­jo itin di­de­lę da­lį ša­lies po­pu­lia­ci­jos. Lie­tu­vo­je skie­pi­ji­mas vyks­ta itin lė­tai, ir tas pre­zi­den­to sie­kis iki vi­dur­va­sa­rio pa­siek­ti sep­ty­nias­de­šimt pro­cen­tų yra gra­žus, bet var­gu ar įma­no­mas. Esu mė­gi­nęs skai­čiuo­ti, jog pa­gal mū­sų tem­pus sep­ty­nias­de­šimt pro­cen­tų po­pu­lia­ci­jos pa­skie­py­ti už­truk­tų dau­giau nei dve­jus me­tus, o vi­są šim­tą pro­cen­tų – net tre­jus. Prak­tiš­kai tai sun­kiau įgy­ven­din­ti, nei te­oriš­kai už­si­brėž­ti sie­kius. Tai ko­mu­ni­ka­ci­ja strin­ga, tai kai ku­rio­mis vak­ci­no­mis gy­ven­to­jai ne­pa­si­ti­ki, tai vėl koks kliu­vi­nys...
 
- Kaip at­ro­dys li­go­ni­nės dar­bas tre­čio­sios ko­ro­na­vi­ru­so ban­gos me­tu?
- Ma­to­me au­gan­čius už­si­krė­ti­mų skai­čius ir taip pat svars­to­me, ka­da gi ta tre­čio­ji ban­ga at­si­ris iki mū­sų. Bet tik­riau­siai per tuos pan­de­mi­nius me­tus už­si­au­gi­no­me sto­rą skū­rą. Pa­me­na­me vi­si, koks ažio­ta­žas bu­vo, kuo­met pir­mas COVID-19 pa­cien­tas bu­vo diag­no­zuo­tas Šiau­liuo­se. Da­bar kas­dien diag­no­zuo­ja­me šim­tais ir tūks­tan­čiais, bet tai ne­be­ke­lia to­kios su­maiš­ties ir pa­ni­kos. Jau dau­giau ma­žiau ži­no­me, kaip ta in­fek­ci­ja vei­kia, ko ti­kė­tis, kaip sau­go­tis, kaip su­re­gu­liuo­ti li­go­ni­nės dar­bą, at­skir­ti srau­tus ir pa­na­šiai. Man ra­mu bent dėl to, kad me­di­kų po­pu­lia­ci­ja Lie­tu­vo­je yra pa­skie­py­ta ar­ba per­sir­gu­si, tu­rin­ti imu­ni­te­tą, va­di­na­si, sau­ges­nė. Jei­gu ant­ros ban­gos me­tu iš­kris­da­vo iš­ti­si sky­riai, da­bar, rei­kia ti­kė­tis, to ne­bus. Tai­gi ne­ma­ža da­lis me­di­kų ga­lės ir to­liau už­tik­rin­ti pla­ni­nių pa­slau­gų tei­ki­mą ar bent sku­bią pa­gal­bą. Pa­cien­tai taip pat bus te­stuo­ja­mi ir gal jau tre­čios ban­gos me­tu ne­be­kal­bė­si­me apie me­di­ci­nos sek­to­riaus ko­lap­so ti­ki­my­bes, ne­be­už­da­ri­nė­si­me ša­lies mas­tu pla­ni­nių svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gų.
 
- Val­džios vis ža­da ma­žin­ti po­pie­riz­mo naš­tą me­di­kams. Ar nors kiek ji su­ma­žė­ju­si?

Ma­ne iki šiol ste­bi­na, kiek vi­so­- kių len­te­lių nuo­lat rei­kia pil­dy­ti tiek Svei­ka­tos ap­sau­gos, tiek ir ki­toms mi­nis­te­ri­joms. Tos biu­ro­kratinės ar po­pie­riz­mo naš­tos su­ma­žė­ji­mo dėl val­džios veiks­mų tik­rai ne­jun­tu ir ne­ma­tau. Po­pie­riz­mo mums su­ma­- žė­jo tik įstai­gos dar­bo ri­bo­se, nes die­gia­me nau­ją elek­tro­ni­nės svei­- ka­tos pri­ei­gą, elek­tro­ni­nę val­dy­mo, do­ku­men­tų tvar­ky­mo sis­te­mą. Ge­riau­sia, kad ši sis­te­ma mū­sų gy­dy­to­jams su­ma­žins ra­šy­mo ant po­pie­riu­kų ir leis dau­giau dė­me­sio skir­ti pa­cien­tui, jo būk­lėms. Tad spren­di­mų ieš­ko­me pa­tys.  

Ša­lis sens­ta - ko­lek­ty­vas jau­nė­ja
„Ga­liu pa­si­gir­ti: prie mū­sų ko­lek­ty­vo jau­nie­ji me­di­kai spe­cia­lis­tai tik­rai ne­ven­gia pri­si­jung­ti, jų ne­bai­do tai, kad esa­me re­gio­ni­nė li­go­ni­nė, to­lė­liau nuo di­džių­jų mies­tų. Ir jie vos at­vy­kę pui­kiai įsi­lie­ja į ko­lek­ty­vą, at­ne­ša švie­žio krau­jo, ini­cia­ty­vų, yra darbš­tūs. Kai ku­rie at­vyks­ta vos po stu­di­jų, įgi­ję me­di­ci­nos gy­dy­to­jo spe­cia­ly­bę, ki­ti per­ei­na pa­dir­bė­ję di­džiuo­siuo­se me­di­ci­nos cen­truo­se. Ti­ki­mės ar­ti­mo­je at­ei­ty­je su­lauk­ti ir jau­nų vi­daus li­gų, slau­gos bei pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo spe­cia­lis­tų. Vi­liuo­si, il­gai lauk­ti ne­teks“, – sa­ko li­go­ni­nės va­do­vas.
 
Jau­nat­vi­nis mak­si­ma­liz­mas bū­din­gas jau­ni­mui. Bet tie, ku­rie at­vyks­ta dirb­ti į Ši­lu­tės li­go­ni­nę, pa­sak V.Ši­lei­kio, jau tu­ri kon­kre­ti­kos, ži­no, ko no­ri ir sie­kia gy­ve­ni­me. Jiems svar­bi ge­ro­vė, ne tik pro­fe­si­nio to­bu­lė­ji­mo ga­li­my­bės. Tad li­go­ni­nė jau­niems spe­cia­lis­tams ga­li pa­siū­ly­ti tai ir dar dau­giau. „Pas­ta­ruo­ju me­tu, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis li­go­ni­nė­mis, at­ly­gi­ni­mo po­žiū­riu esa­me ga­na kon­ku­ren­cin­gi. O ir pa­ma­rio kraš­tas yra įtrau­kian­tis – vie­ną kar­tą at­va­žiuo­ja, pa­bū­na ir ne­la­bai no­ri iš­va­žiuo­ti kur nors“, - sa­ko V.Ši­lei­kis
 
Li­go­ni­nės va­do­vas pa­ste­bi, jog jau­ni me­di­kai dar­bo vie­tą ren­ka­si pa­gal tai, ko­kios yra diag­nos­ti­nės, gy­dy­mo ga­li­my­bės to­je gy­dy­mo įstai­go­je su­kon­cen­truo­tos, ko­kios tech­no­lo­gi­jos, apa­ra­tū­ra, ope­ra­ci­niai spren­di­mai. „Klau­sia jau­nas chi­rur­gas, ko­kias pro­ce­dū­ras ga­lės at­lik­ti. Sa­kau, jog tu­ri­me ab­so­liu­čiai vis­ką, tad diag­nos­ti­kos ir ki­tos są­ly­gos pui­kios. To­bu­lė­ti pir­miau­sia pa­de­da­me da­ly­da­mie­si sa­vo pa­tir­ti­mi, ta­čiau spe­cia­lis­tui iš­sa­kius no­rą sta­žuo­tis už­sie­ny­je, gi­lin­ti ži­nias, pa­den­gia­me ir šias iš­lai­das. Ži­no­ma, ka­ran­ti­nas, pan­de­mi­ja daug ga­li­my­bių da­bar ap­ri­bo­jo, ta­čiau tai, ką įma­no­ma gau­ti nuo­to­li­niu bū­du, sten­gia­mės su­teik­ti“, – apie ga­li­my­bes pa­sa­ko­ja V.Ši­lei­kis.
 
Kad Ši­lu­tės li­go­ni­nė nie­kuo ne­nu­si­lei­džia di­die­siems me­di­ci­nos diag­nos­ti­kos ar svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas tei­kian­tiems cen­trams, o kar­tais ir juos len­kia, ant­ri­na ir li­go­ni­nė­je jau pri­ta­pu­si ab­do­mi­na­li­nė chi­rur­gė Mig­lė Kyb­ran­sie­nė. „Esu dir­bu­si ir mo­kiau­si di­de­lė­je gy­dy­mo įstai­go­je, te­ko stu­di­jų me­tais pa­dir­bė­ti ir ra­jo­ni­nė­se li­go­ni­nė­se, tad tu­rė­jau pro­gų pa­ly­gin­ti dar­bo po­bū­dį, mik­ro­kli­ma­tą. Ma­nęs ne tik ra­jo­ni­nės li­go­ni­nės ne­at­bai­dė, bet re­gio­ni­nė Ši­lu­tės li­go­ni­nė net ir pa­vi­lio­jo. Ma­nau, kad čia dirb­ti – pui­kus ma­no pa­si­rin­ki­mas. Keis­ta, kad šiais lai­kais tarp jau­nų spe­cia­lis­tų įsi­vy­ra­vu­si nuo­mo­nė, jog re­gio­ni­nė­se, ra­jo­ni­nė­se li­go­ni­nė­se nė­ra ga­li­my­bių sa­ve re­a­li­zuo­ti. Jie vis no­ri so­cia­li­nio gy­ve­ni­mo ir ma­no, kad jis yra tik did­mies­čiuo­se. O kai jau­nat­vi­nis mak­si­ma­liz­mas at­slūgs­ta, at­si­ran­da la­biau prak­ti­nis po­žiū­ris į gy­ve­ni­mą ir į dar­bą. Ši­lu­tės li­go­ni­nė­je yra pa­ti ta vie­ta jau­niems me­di­kams ir kvies­da­ma pri­si­jung­ti ko­le­gas, sa­kau, jog lai­duo­ju sa­vo kai­liu – čia dirb­ti ge­ra. Pri­si­jun­ki­te“, – ko­le­gas ra­gi­na Mig­lė.
 
Chi­rur­gė pra­si­ta­ria, jog dar­bas regioni­nė­se li­go­ni­nė­se tu­ri daug pri­va­lu­mų: nuo mo­bin­go ne­bu­vi­mo, iki nau­jau­sių diag­nos­ti­kos ga­li­my­bių. Kol di­džio­sio­se li­go­ni­nė­se jau­nas spe­cia­lis­tas tu­ri pra­si­muš­ti į die­nos švie­są, su­si­du­ria su griež­ta hie­rar­chi­ja, biu­ro­kratija, ra­jo­ni­nė­je, regioninėje li­go­ni­nė­je yra ska­ti­na­mos jo ini­cia­ty­vos, no­ras dirb­ti ir tap­ti vi­sa­ver­čiu ko­lek­ty­vo na­riu.

Kal­bant apie dar­bo ga­li­my­bes, pa­sak M.Kyb­ran­sie­nės, Ši­lu­tės li­go­ni­nė tu­ri vis­ką. Rei­kia echos­ko­po – yra nau­jas, rei­kia kom­piu­te­ri­nio to­mog­ra­fo – taip pat nau­jas, mo­der­nus, pa­tei­kian­tis daug pjū­vių, lei­džian­tis de­ta­liai tir­ti pa­cien­tą. Be to, ma­žes­nės li­go­ni­nės ne­re­tai tech­ni­nius spren­di­mus pri­tai­ko grei­čiau nei di­de­lės, nes ma­žiau biu­ro­kratijos, ma­žiau hie­rar­chi­jos, grei­čiau kei­čia­ma­si in­for­ma­ci­ja, pro­ble­mų spren­di­mų ieš­koma kar­tu.

„Ne­di­de­lės li­go­ni­nė pri­va­lu­mas – tu vi­suo­met pa­cien­tui pa­slau­gas ga­li su­teik­ti grei­tai. Tik­rai ei­lė­je tir­tis kom­piu­te­ri­niu to­mog­ra­fu ne­rei­kės lauk­ti ke­lis mė­ne­sius, o at­sa­ky­mo tris die­nas. Ši­lu­tė­je vis­kas vyks­ta ne­pa­ly­gi­na­mai grei­čiau – įma­no­ma prak­tiš­kai tą pa­čią die­ną. Ir kai jau­nie­ji ko­le­gos ma­no, kad ra­jo­ni­nė­se li­go­ni­nė­se nė­ra ri­bi­nių ar pa­to­lo­gi­nių būk­lių, ga­liu pa­tvir­tin­ti – jų yra per akis. Ne­sė­dė­si­te dy­kai ir tik­rai bus kur pa­gi­lin­ti bei ge­ro­kai pra­plės­ti kva­li­fi­ka­ci­ją. Di­de­lia­me cen­tre ir lik­tum tik sa­vo sri­ties spe­cia­lis­tas, o regio­ne ten­ka iš­mok­ti į kiek­vie­ną pa­cien­tą, si­tu­a­ci­ją žvelg­ti pla­čiau, ži­no­ti dau­giau“, –  pri­va­lu­mus to­liau var­di­ja ab­do­mi­na­li­nė chi­rur­gė Mig­lė Kyb­ran­sie­nė.

Me­di­kai vis daž­niau pa­brė­žia – svar­bu ne tik al­ga, bet ir mik­ro­kli­ma­tas. Ne­iš­blės­tan­ti mo­bin­go pro­ble­ma spe­cia­lis­tus ska­ti­na ieš­ko­ti psi­cho­e­mo­ciš­kai sau­gių dar­bo­vie­čių, ku­rio­se net mo­bin­go są­vo­ka bū­tų sve­ti­ma. „Kai ma­žes­nis ko­lek­ty­vas, vi­si vie­ni ki­tus ge­riau pa­žįs­ta ir el­gia­si drau­giš­kiau, ko­le­giš­kiau. Ir ne­svar­bu, koks tai sky­rius, vi­si glau­džiai ben­dra­dar­biau­ja. Ši­lu­tės li­go­ni­nė­je mik­ro­kli­ma­tas yra ge­riau­sias, kiek man te­ko pa­tir­ti“, - sa­ko po stu­di­jų LSMU į Ši­lu­tę at­vy­kęs dirb­ti me­di­ci­nos gy­dy­to­jas Jo­nas Gvaz­dai­tis.
 
Gy­dy­to­jas dir­ba Pri­ėmi­mo bei Slau­gos ir pa­lai­ko­mo­jo gy­dy­mo sky­riuo­se. Pa­klaus­tas, ar vos po moks­lų pra­dė­ti nuo to­kio krū­vio nė­ra per sun­ku, Jo­nas pa­ti­ki­na: „Jau­nam gy­dy­to­jui ne­rei­kia ieš­ko­ti dar­bo ten, kur leng­viau. At­virkš­čiai, ver­čiau ei­ti ten, kur sun­ku. Tai už­grū­di­na, ska­ti­na to­bu­lė­ti pro­fe­si­ne pras­me ir ne­stag­nuo­ti. Tie­sa, rei­kia ieš­ko­ti to­kios dar­bo­vie­tės, kur mik­ro­kli­ma­tas yra psi­cho­e­mo­ciš­kai sau­gus, tuo­met net ir sun­kus dar­bas dėl ge­rų ko­le­gų yra leng­ves­nis. Ši­lu­tės li­go­ni­nė man, kaip spe­cia­lis­tui, yra pui­ki vie­ta aug­ti. Ma­lo­nu bū­ti to­je vie­to­je, kur esi rei­ka­lin­gas. Di­des­niuo­se cen­truo­se tam tik­ruo­se sky­riuo­se bū­na re­zi­den­tų per­tek­lius ir prie me­di­ci­nos prak­ti­kos jie pri­si­lie­čia per ma­žai, daž­niau tam­pa bu­hal­te­riais ir pa­siun­ti­nu­kais, dir­ban­čiais ad­mi­nist­ra­ci­nį dar­bą. O ra­jo­ni­nė­se li­go­ni­nė­se lei­džia­ma dirb­ti, to­bu­lė­ti ir tai net ska­ti­na­ma. Tik to­kiu bū­du ta pa­tir­tis ir įgy­ja­ma. Žmo­nės juk ser­ga ne tik did­mies­čiuo­se, tad re­gio­ne dar­bo tik­rai ne ma­žiau nei Vil­niu­je ar Kau­ne.“
 
Kei­čia­si ne tik me­di­kų, bet ir pa­cien­tų kar­tos, tad jau­ni me­di­kai vis la­biau yra lau­kia­mi ir ver­ti­na­mi. „Pa­ste­bė­jau, jog mū­sų li­go­ni­nė­je per­so­na­las su kiek­vie­nais me­tais vis jau­nė­ja. Vy­res­nių­jų da­lis trau­kia­si, gy­dy­to­jų, ku­riems per še­šias­de­šimt pen­ke­rius per­nai te­bu­vo vos vie­nuo­li­ka pro­cen­tų. O iš vi­so li­go­ni­nė­je dir­ba še­šias­de­šimt pen­ki gy­dy­to­jai. Ka­dan­gi vi­suo­me­nė sens­ta, sens­ta ir me­di­kai, dėl to mes su­in­te­re­suo­ti pri­trauk­ti kuo dau­giau jau­nų­jų spe­cia­lis­tų. Tu­ri­me su­da­ry­ti vi­sas įma­no­mas są­ly­gas jau­niems me­di­kams lik­ti Lie­tu­vo­je, dirb­ti ra­jo­nuo­se ir jaus­tis vi­sa­ver­čiais, ži­no­ti, kad tu­ri vi­sas no­ri­mas ga­li­my­bes“, – min­ti­mis da­li­ja­si li­go­ni­nės va­do­vas V.Ši­lei­kis.
 
Ko­ja ko­jon su tech­no­lo­gi­jo­mis
Pan­de­mi­ja ar ne, Ši­lu­tės li­go­ni­nė jau da­bar ima­si veiks­mų už­tik­rin­ti sklan­dų dar­bą su pa­cien­tais, tad ne­se­niai įdie­gė nau­ją svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­je vyks­tan­tiems pro­ce­sams val­dy­ti bei in­for­ma­ci­jos mai­nams su ki­to­mis įstai­go­mis už­tik­rin­ti skir­tą sis­te­mą „Va­ris – ESIS“. Pra­ėju­si va­sa­ra pa­ro­dė, kad di­des­nė liū­tis ga­li už­lie­ti ir nu­plau­ti e.svei­ka­tos sis­te­mą, ir tuo­met spe­cia­lis­tams ten­ka grįž­ti prie po­pie­ri­nio dar­bo ma­žiau dė­me­sio ski­riant pa­cien­tui. „Sten­gia­mės su­dė­ti kuo dau­giau sau­gik­lių, kad at­ėjus va­sa­rai ne­bū­tu­me pa­ki­bę be ry­šio, jei­gu e.svei­ka­ta ir vėl ne­at­lai­kys liū­ties. Mes juo­kau­ja­me, ko­dėl ta e.svei­ka­ta taip lė­tai dir­ba: to­dėl, kad ją su­kū­rė es­tai, o strin­ga dėl to, kad ad­mi­nist­ruo­ja lie­tu­viai“, – šmaikš­tau­ja V.Ši­lei­kis.
 
Vos pra­dė­ju­si veik­ti nau­jo­ji sis­te­ma su­lau­kė ir li­go­ni­nės spe­cia­lis­tų įver­ti­ni­mo. Pa­sak M.Kyb­ran­sie­nės, įdieg­ta nau­ja elek­tro­ni­nė li­gos is­to­ri­jos sis­te­ma ge­ro­kai pa­to­ges­nė, funk­cio­na­les­nė, su ja dirb­ant lie­ka ge­ro­kai ma­žiau po­pie­riz­mo. „In­for­ma­ci­ja pa­tei­kia­ma pa­to­giai, su vi­sais ty­ri­mais, eip­kri­zė­mis. Ją pa­to­giai iš kar­to ga­li­ma ati­duo­ti pa­cien­tui, kad jis taip pat ži­no­tų vis­ką, kas jam tir­ta, diag­no­zuo­ta, koks gy­dy­mas pa­skir­tas. Elek­tro­ni­niu bū­du pa­tei­kus in­for­ma­ci­ją į e.svei­ka­tą, ją ma­to ir šei­mos gy­dy­to­jai, ir ki­ti spe­cia­lis­tai. Sis­te­ma pa­ga­liau įga­li­no ne­tie­sio­gi­nę, bet efek­ty­vią ko­mu­ni­ka­ci­ją tarp pir­mi­nės ir ant­ri­nės gran­dies spe­cia­lis­tų. Kar­tais net pa­tiems me­di­kams to­je e.svei­ka­tos sis­te­mo­je bū­da­vo sun­ku su­si­gau­dy­ti, o pa­gal­vo­ki­te, kaip tu­ri jaus­tis pa­cien­tas. Ti­kiuo­si, ka­da nors, dar la­biau to­bu­lė­jant tech­no­lo­gi­joms bus įdieg­tos pa­žan­gios vie­nin­gos sis­te­mos, lei­džian­čios me­di­ci­nos cen­trams, li­go­ni­nėms ir PSPC nuo­lat keis­tis in­for­ma­ci­ja“, –  apie bū­ti­ną tech­no­lo­gi­nę pa­žan­gą kal­ba chi­rur­gė. 

Ši­lu­tės li­go­ni­nės IT spe­cia­lis­tas Man­tas Mi­kil­ke­vi­čius sa­ko, jog nau­jo­ji elek­tro­ni­nės sis­te­ma bus pa­to­gi ne tik gy­dy­to­jams spe­cia­lis­tams, bet ir pa­cien­tų re­gist­ra­vi­mui, mat jie įstai­gą ma­tys ir pri­si­jun­gę per ser­gu.lt ar­ba e.svei­ka­tos pa­sky­ras: „Sis­te­ma „Va­ris – ESIS“ itin funk­cio­na­li. Gy­dy­to­jai spe­cia­lis­tai be var­go ma­tys vi­sus elek­tro­ni­nius šei­mos gy­dy­to­jų iš­ra­šy­tus siun­ti­mus, ga­lės jiems siųs­ti at­sa­ky­mą su pa­tiks­lin­ta, už­pil­dy­ta li­go­nio is­to­ri­ja. Li­go­ni­nės vi­du­je sis­te­ma taip pat nau­din­ga. Vos vie­nas gy­dy­to­jas už­sa­kys ty­ri­mą pas spe­cia­lis­tą ar la­bo­ra­to­ri­jo­je, ki­tas jau ma­tys, kas yra už­sa­ky­ta, ku­riuo lai­ku, dėl ko­kio ki­lu­sio įta­ri­mo.“

„Sis­te­mo­je gy­dy­to­jams ne­rei­kės kas­kart vi­sų duo­me­nų pil­dy­ti nuo A, ga­lės iš­si­kel­ti anks­tes­nius duo­me­nis ir juos pa­pil­dy­ti, su­si­kur­ti pa­to­gius šab­lo­nus. Net be pa­pil­do­mų jung­čių per „Sod­ros“ pus­la­pį vie­no myg­tu­ko pa­spau­di­mu ga­lės iš­ra­šy­ti ne­dar­bin­gu­mą. La­pu­kų ne­šio­ti pa­cien­tui iš vie­no gy­dy­to­jo ki­tam ne­be­rei­kės. O ir pri­si­jun­gęs prie sis­te­mos jis ma­tys iš­sa­mius gy­dy­to­jų iš­ra­šus, in­for­ma­ci­ją apie at­lik­tus ty­ri­mus ar dar lau­kian­čius at­ei­ty­je. Me­di­ci­ni­nės kny­gu­tės var­ty­mas mū­sų pa­cien­tams taps tik­ra at­gy­ve­na“, – pri­va­lu­mus var­di­ja IT spe­cia­lis­tas ir pri­du­ria, jog, gau­sė­jant pro­gra­mi­šių ata­kų, svei­ka­tos sis­te­mo­je nau­jai įdieg­ta elek­tro­ni­nė plat­for­ma tu­ri ir aukš­tus sau­gu­mo stan­dar­tus, rei­ka­lin­gus tiek duo­me­nų ap­sau­gai, tiek pa­pil­do­mai ap­sau­gai nuo pro­gra­mi­šių.

Sau­gu me­di­kams, sau­gu ir pa­cien­tams
Vie­na di­džiau­sių pro­ble­mų, ku­rias su­kė­lė pan­de­mi­ja, – pa­cien­tų bai­mė vyk­ti į li­go­ni­nes, gy­dy­tis, kon­sul­tuo­tis su spe­cia­lis­tais. Ant­ro­sios ban­gos įkarš­ty­je Ši­lu­tės li­go­ni­nė bu­vo ko­ne iš­skir­ti­nai ati­duo­da gy­dy­ti COVID-19 už­si­krė­tu­sius pa­cien­tus, ta­čiau da­bar už­si­krė­tu­siems ko­ro­na­vi­ru­su te­skir­tas vie­nas sky­rius. V.Ši­lei­kis ska­ti­na regio­no pa­cien­tus ne­bi­jo­ti at­vyk­ti ir gy­dy­tis, ant­raip ko­vo­si­me ne tik su pan­de­mi­ja, bet ir su smar­kiai už­dels­to­mis svei­ka­tos būk­lė­mis.
„Keis­čiau­sia, kai vi­suo­me­nė ne­bi­jo ei­ti į pre­ky­bos cen­trus, kur tik­rai ne kiek­vie­nas ir kau­kę tin­ka­mai dė­vi, ir lie­čia vi­si tuos pa­čius pro­duk­tus, pa­vir­šius, o į li­go­ni­nę, kur nuo­lat vei­kia in­fek­ci­jų kon­tro­lė, – bi­jo. Da­bar vi­si me­di­kai yra imu­ni­zuo­ti, ar­ba pa­skie­py­ti, ar­ba per­sir­gę, tad nuo dar­buo­to­jų pa­cien­tai tik­rai jau neuž­si­krės“, – drą­si­na at­vyk­ti gy­dy­tis li­go­ni­nės va­do­vas.
 
Pa­sak lai­ki­nai ei­nan­čio vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­jo me­di­ci­nai pa­rei­gas psi­chiat­ro Da­riaus Ere­mi­no, Ši­lu­tės li­go­ni­nė jau tei­kia ab­so­liu­čiai vi­sas pla­ni­nes svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas: vi­daus li­gų, kar­dio­lo­gi­jos, chi­rur­gi­jos, trau­ma­to­lo­gi­jos, vai­kų li­gų sky­riai, kon­sul­tuo­ja akių li­gų gy­dy­to­jai, der­ma­to­lo­gai, psi­cho­lo­gai, psi­chiat­rai, re­a­bi­li­to­lo­gai.

„Pa­cien­tų vis dar krei­pia­si per ma­žai, pa­ly­gin­ti su tais srau­tais, ku­rie bu­vo iki pan­de­mi­jos. Ga­li bū­ti, kad tai lem­ta dvie­jų prie­žas­čių. Žmo­nės, ma­ty­da­mi in­for­ma­ci­ją apie tre­či­ą­ją ban­gą, nau­jas at­mai­nas gal­būt vis dar bi­jo vyk­ti į li­go­ni­nę, kreip­tis pa­gal­bos. An­tra prie­žas­tis, gal­būt ir pir­mi­nės gran­dies spe­cia­lis­tai dar kiek ri­bo­ja pa­te­ki­mą, ne­duo­da siun­ti­mų“, – svars­to lai­ki­nai vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­to­jo me­di­ci­nai pa­rei­gas einantis psi­chiat­ras Da­rius Ere­mi­nas.

Bet koks del­si­mas, bai­mė ir ne­no­ras vyk­tis į ant­ri­nio ly­gio gy­dy­mo įstai­gą, pa­sak chi­rur­gės M.Kyb­ran­sie­nės, ga­li baig­tis tra­giš­kai. Po ant­ro­sios COVID-19 ban­gos Ši­lu­tės li­go­ni­nės me­di­kams te­ko ste­bė­ti, kad žmo­nės ne­si­kreip­da­vo pa­gal­bos iki pas­ku­ti­nio­sios. „Pa­dau­gė­jo pa­cien­tų, ku­rie tu­ri krau­jo kre­šu­mo su­tri­ki­mų ir var­to­ja jo skys­ti­ni­mui rei­ka­lin­gus me­di­ka­men­tus, jie pas mus at­vyks­ta jau per­do­za­vę šių vais­tų, su pra­si­dė­ju­siais vi­di­niais krau­ja­vi­mais. Ne­ži­nau, kas bū­tent tą lė­mė, ar iki šiol ne­ina, ar sun­ku pa­kliū­ti pas šei­mos gy­dy­to­jus, at­lik­ti rei­kia­mus krau­jo ty­ri­mus, bet daž­nai su­si­du­ria­me su pa­sek­mė­mis dėl per­do­za­vi­mo. Kar­tais iš­gel­bė­ti pa­cien­tą tam­pa itin sun­ku“, – pa­sa­ko­ja K.Kyb­ran­sie­nė.
 
Pra­stė­ja ne tik fi­zi­nė svei­ka­ta, ūmė­ja lė­ti­nės li­gos, lai­ku ne­diag­no­zuo­ja­mos sun­kios būk­lės, ta­čiau pan­de­mi­ja ker­ta ir psi­chi­nei svei­ka­tai. Pa­sak psi­chiat­ro D.Ere­mi­no, at­vyks­ta pa­cien­tai dėl vis la­biau ap­leis­tų būk­lių, ypač on­ko­lo­gi­nių ir šir­dies bei krau­ja­gys­lių li­gų, dau­gė­ja ir dia­be­to kom­pli­ka­ci­jų. „Kaip psi­chiat­ras pa­ste­bė­jau, jog yra ge­ro­kai pa­di­dė­jęs vi­suo­me­nės ne­ri­mo ly­gis: bai­mė dėl sa­vęs, dėl ga­li­mo už­si­krė­ti­mo, ar­ti­mų­jų, bai­mė, kad ne­gaus me­di­ci­nos pa­slau­gų. Izo­lia­ci­ja skau­džiai vei­kia žmo­nes, o vie­ni­šiems dar ir vi­sos tu­ri­mos li­gos dėl to pa­ū­mė­ja, kai nė­ra nė su kuo pa­ben­drau­ti ir min­tis pra­skaid­rin­ti.
 
Ne­ri­mo su­tri­ki­mų vis dau­giau tarp jau­nes­nio am­žiaus pa­cien­tų, tarp vy­res­nių – dep­re­si­jų, dau­gė­ja ir pa­žen­gu­sių de­men­ci­jų, ku­rių pro­gre­są, at­vy­kus pas me­di­kus lai­ku, dar bu­vo ga­li­ma pri­stab­dy­ti. Žmo­gus yra ben­druo­me­ni­nis gy­vū­nas, jam ben­dra­vi­mas su ki­tais yra kri­tiš­kai svar­bus ir jo trū­ku­mas ker­ta per psi­chi­nę svei­ka­tą, o su lai­ku ir per fi­zi­nę“, - del­si­mo kreip­tis spe­cia­lis­tų pa­gal­bos ir pan­de­mi­jos pa­sek­mes var­di­ja lai­ki­nai pa­rei­gas ei­nan­tis pa­va­duo­to­jas me­di­ci­nai.
 
Gy­dy­to­jai svars­to, gal­būt pa­cien­tus kaus­to bai­mė dėl to, kad li­go­ni­nė­je vis dar gy­do­ma ke­le­tas ko­ro­na­vi­ru­su už­si­krė­tu­sių pa­cien­tų. Ta­čiau čia vi­sas bai­mes sklai­do In­fek­ci­jų kon­tro­lės sky­riaus vadovė Vai­da Mar­kū­nai­tė-Šla­vei­kie­nė. Pa­sak jos, me­di­kai, dir­ban­tys vai­di­na­ma­ja­me ko­vi­di­nia­me sky­riu­je, ne­dir­ba ki­tuo­se sky­riuo­se, tad kryž­mi­nės tar­šos nė­ra, iki šiol tiek per­so­na­lo, tiek pa­cien­tų at­žvil­giu lai­ko­ma­si pa­di­din­to sau­gu­mo. Be to, pri­du­ria, jog už­si­krės­ti COVID-19 nuo per­so­na­lo ar pa­cien­tų ga­li­my­bių prak­tiš­kai ne­li­ko.
 
Li­go­ni­nė­je jau pa­skie­py­ta 65 proc. dar­buo­to­jų, o li­ku­sie­ji per­sir­go ir tu­ri imu­ni­te­tą. Ir iš jų, ku­riems nu­sta­to­mas men­kas an­ti­kū­nų tit­ras ar­ba jų vi­sai ne­ran­da­ma, taip pat su­tei­kia­ma ga­li­my­bė skie­py­tis. Tad drą­siai ga­li­ma sa­ky­ti, kad li­go­ni­nė­je susiformavęs ko­lek­ty­vini­s imu­ni­te­tas ir dar vis tiek nuo­lat vyk­domas gy­dy­to­jų te­sta­vi­mas PGR te­stais mak­si­ma­liam sau­gu­mui už­tik­rin­ti.

„Li­go­ni­nės per­so­na­lui imu­ni­te­tą nuo COVID-19 įgi­jus skie­pų pa­gal­ba ar­ba per­sir­gus, ge­ro­kai la­biau nei vi­ru­so li­go­ni­nė­je rei­kia bi­jo­ti to, kaip ga­li­te pa­kenk­ti sa­vo svei­ka­tai dels­da­mi kreip­tis į gy­dy­to­jus“, - sako In­fek­ci­jų kon­tro­lės sky­riaus vadovė Vai­da Mar­kū­nai­tė-Šla­vei­kie­nė.

 „Ka­dan­gi vi­ru­sas dar vis tiek ir nau­jas, ir grei­tai mu­tuo­jan­tis, at­si­pa­lai­duo­ti ne­ga­li­me. Skie­pai, Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos iš­aiš­ki­ni­mu, ga­lio­ja pu­sę me­tų ir, pa­na­šu, po to rei­kės re­vak­ci­nuo­tis. Ta­čiau pa­ste­biu, jog me­di­kai pra­džio­je džiau­gę­si skie­pais, da­bar vis daž­niau su­si­mąs­to ar tik­rai jie at­lai­kys ir vi­sas nau­jas at­mai­nas. Tad kau­kės ir vi­si spe­cia­lūs as­mens ap­sau­gos kos­tiu­mai, ki­ti in­fek­ci­jų kon­tro­lės me­cha­niz­mai tu­rės veik­ti ir to­liau. Gal­būt ma­si­nė vak­ci­na­ci­ja ša­ly­je pa­ge­rins pa­dė­tį ir kuo dau­giau žmo­nių bus pa­skie­py­ta, tuo ma­žiau plis vi­ru­sas. O kuo ma­žiau jis plis, tuo ma­žiau ga­li­my­bių jam bus mu­tuo­ti. Ta­čiau ge­ro­kai la­biau nei vi­ru­so li­go­ni­nė­je rei­kia bi­jo­ti to, kaip ga­li­te pa­kenk­ti sa­vo svei­ka­tai dels­da­mi kreip­tis į gy­dy­to­jus“, – sa­ko In­fek­ci­jų kon­tro­lės sky­riaus vadovė.