Psichologinio saugumo užtikrinimas

 VšĮ Šilutės ligoninės smurto ir priekabiavimo prevencijos politika

 VŠĮ ŠILUTĖS LIGONINĖS SMURTO IR PRIEKABIAVIMO FORMOS IR JŲ ATPAŽINIMO BŪDAI

 REKOMENDUOJAMAS VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ŠILUTĖS LIGONINĖS DARBUOTOJŲ ELGESYS

        Pagrindinis smurto ir priekabiavimo skirtumas yra susijęs su atliekamo veiksmo trukme – priekabiavimas yra tęstinis procesas, o smurtas dažniausiai būna vienkartinis, staigus (ūmus) netinkamo elgesio proveržis. Smurtui, ypač psichologiniam, būdingi šie pagrindiniai požymiai:  tyčinis elgesys, piktnaudžiavimas turima valdžia arba įgaliojimais, stiprėjimas, pasikartojimas, trukmė.

 Esminis psichologinio smurto ir konflikto darbe skiriamasis požymis yra prievartą darbe taikančio asmens siekimas psichologiškai dominuoti prieš smurto auką.

 Smurtas ir priekabiavimas yra susijęs su darbo vieta arba darbo funkcijų atlikimu:

        Darbuotojo kabinete, kitose darbuotojo darbo funkcijų atlikimo vietose  arba vietose, kuriose darbuotojas (-ai) ilsisi pertraukų metu ir (ar) pietauja, sanitarinės ir higieninės paskirties patalpose; vietose, kuriose darbuotojas būna komandiruotės, mokymų, darbo renginių metu, vykimo į darbą ar iš jo metu. Taip pat  su darbu susijusio bendravimo, įskaitant elektroninę erdvę, kai bendraujama su darbuotoju raštu naudojantis informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis.

Kokios yra galimos smurto ir priekabiavimo pasireiškimo formos?

 Smurtas ir priekabiavimas gali pasireikšti fiziniais, verbaliniais arba neverbaliniais veiksmais. Priekabiavimas, įskaitant seksualinį priekabiavimą ir smurtas, įskaitant psichologinį gali pasireikšti įvairiais būdais, kurie nėra akivaizdūs, tačiau kuria nemalonią, bauginančią, žeminančią ar įžeidžią darbo aplinką. Plačiau susipažinti su galimomis smurto ir priekabiavimo formomis ir jų atpažinimo būdais galite VšĮ Šilutės ligoninės smurto ir priekabiavimo prevencijos politikoje.

           
Kas nėra laikoma psichologiniu smurtu?

      Konstruktyvi kritika, kai darbuotojui pagarbiai įvardijami jo atliekamo darbo trūkumai. Vadovo reikalavimas laikytis teisės aktų reikalavimų, tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas. Tačiau nepagrįstai didesni reiklumai tik vieno darbuotojo atžvilgiu gali būti traktuojamas kaip psichologinis smurtas. Reikalavimas pateikti paaiškinimą dėl darbo pareigų pažeidimo, įspėjimas pagal Darbo kodekso nuostatas arba įstatymų nustatyta tvarka pateiktas pasiūlymas dėl darbo sutarties sąlygų pakeitimo ar darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, darbuotojų ir (ar) vadovų  kilę nesusipratimai, diskusijos, nuomonių nesutapimai  nėra laikomi psichologiniu smurtu.

 SMURTO IR PRIEKABIAVIMO FORMOS IR JŲ ATPAŽINIMO BŪDAI

Darbuotojai, susidūrę su galimomis smurto ir (ar) priekabiavimo apraiškomis, gali kreiptis į  medicinos psichologę Aušrą Ivanovę, tel. (0 441) 62095.

Medicinos psichologas konsultuoja darbuotojus kilus konfliktui, išklauso darbuotojų nuogąstavimus ir organizuoja vidinę komunikaciją, susijusią su smurto ir priekabiavimo darbe prevencija.

Visiems asmenims, pranešusiems apie smurto ir (ar) priekabiavimo atvejį arba asmenims, patyrusiems smurtą ir (ar) priekabiavimą darbe, užtikrinamas konfidencialumas ir apsauga, užtikrinama galimybė gauti teisinę pagalbą ir emocinę paramą bei kitą pagalbą, atsižvelgiant į susidariusią situaciją

Psichologinių krizių valdymą ligoninėje vykdo Krizių valdymo komanda pagal įstaigoje patvirtintą VšĮ Šilutės ligoninės krizių valdymo tvarką.

Krizių valdymo komanda bendradarbiauja su Šilutės rajono savivaldybės Šilutės visuomenės sveikatos biuru, Krizių įveikos centru ir kitomis  emocinę pagalbą teikiančiomis įstaigomis.

Esant ūmiai savižudybės krizei, kai yra grėsmė sveikatai ar gyvybei, būtina iš karto skambinti bendruoju pagalbos 112

✓ Interneto svetainė skirta savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui, šalia jo esančiam artimajam ir profesionalią pagalbą teikiantiems specialistams. https://tuesi.lt/

✓ Psichologinių krizinių įvykių skambučių centras teikia psichologinę pagalbą asmenims, kurie patiria savižudybės grėsmę arba savižudybės grėsmė kyla jų aplinkoje. Teikia pagalbą įstaigoms, bendruomenėms, šeimoms / asmenų grupėms įvykus savižudybei, smurtinei mirčiai, žmogaus dingimui, nelaimingam atsitikimui, kai buvo sužeistas ar žuvo žmogus, taip pat išprievartavimo, užpuolimo, ar kitokio sukrečiančio įvykio atveju. Jei reikia, atvyksta mobili psichologų komanda, kuri suteikia pagalbą vietoje. Prireikus, teikiamos 5 papildomos krizinės konsultacijos. Nemokamas 1815 (I-V 9–19 val. ir VI 9–15 val., įskaitant šventines dienas).

✓ Vaikų linija. Emocinės paramos tarnyba vaikams ir paaugliams, teikia nemokamą ir anonimišką pagalbą telefonu bei internetu.
https://www.vaikulinija.lt/ Nemokamas 116 111 Kasdien 11-23 val.

✓ Jaunimo linija. Nemokama emocinė parama telefonu ir internetu.
https://jaunimolinija.lt/ Nemokamas 0 800 28 888 Visą parą.

✓ Pagalba sau – tai nacionalinė psichikos sveikatos svetainė, kurioje vienoje vietoje galima rasti aktualią ir patikimą informaciją apie emocinę sveikatą bei prieinamą psichologinę pagalbą. https://pagalbasau.lt/

✓ Visos pagalbos linijos: https://pagalbasau.lt/pagalbos-linijos/

✓ Vilties Linija. Emocinės paramos tarnyba suaugusiesiems, teikianti nemokamą, anonimišką emocinę paramą telefonu bei laiškais visos Lietuvos gyventojams. Nemokamas 116 123

✓ Pagalbos moterims linija. Anoniminė nemokama pagalba telefonu, el.laiškais, pokalbiais internetu.
https://pagalbosmoterimslinija.lt/ Nemokamas 0 800 66 366 Visą parą

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, įvertinusi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierės inicijuoto tyrimo dėl pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims užtikrinimo srityje kylančių esminių žmogaus teisių problemų 2023 m. gruodžio 28 d. ataskaitos Nr. NŽTl-2023/ 1-1 rekomendacijas. Informacija apie pagalbą nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims pateikta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklalapyje https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/pagalba-nuo-nusikalstamos-veikos-nukentejusiems-asmenims/.

Pagalbą teikiančių tarnybų sąrašą galite rasti čia: https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialine-integracija/pagalba-nuo-nusikalstamos-veikos-nukentejusiems-asmenims/pagalba-teikiancios-tarnybos-2024-m/.

1. LSK ataskaita dėl pagalbos nuo nusikalstamos veiklos asmenims
2. Informacinis leidinys nukentėjusiems asmenims

 VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS ŠILUTĖS LIGONINĖS KRIZIŲ VALDYMO TVARKOS APRAŠAS

 PRELIMINARUS KRIZĖS VALDYMO VEIKSMŲ PLANAS

 MOBILIŲJŲ PSICHOLOGINIŲ KRIZIŲ ĮVEIKIMO KOMANDŲ (MPKĮK)
PASLAUGŲ TEIKIMO SU ĮVYKIU SUSIJUSIEMS ASMENIMS

Pateiktas pranešimas (skundas) ligoninėje nagrinėjamas pagal  patvirtintą Pranešimų (skundų) apie smurtą ir priekabiavimą teikimo ir nagrinėjimo tvarką.  

  Pranešimas (skundas) nagrinėjamas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas nukentėjusysis, galimas pažeidėjas, galimo pažeidimo data, laikotarpis, vieta, kitos faktinės aplinkybės ir kiti argumentai, arba kai pakanka įrodymų, kuriais grindžiamas pranešimas (skundas) apie skundžiamus veiksmus, galimą pažeidimą, ir gali būti užtikrinta sąžininga pranešimo (skundo) tyrimo eiga.

Rekomenduojama pranešimą (skundą) pateikti per įmanoma trumpiausią laiką nuo skundžiamųjų veiksmų padarymo arba paaiškėjimo dienos.

Pranešime (skunde) turi būti pateikta ši informaciją:

   - atvejo detalūs paaiškinimai apie patirto smurto, priekabiavimo atvejį ir faktines aplinkybes;

   - galimi liudininkai, jei tokių buvo;

   - turimi įrodymai.               

 Asmuo, manantis, kad jo atžvilgiu taikomas psichologinis smurtas ar priekabiavimas, siekdamas apginti savo teises, privalo  rinkti visus įrodymus, galinčius patvirtinti kito asmens nepriimtino elgesio faktus. Tokiais įrodymais gali būti: įvairūs dokumentai, SMS žinutės, elektroniniai laiškai, nuotraukos, vaizdo ar garso įrašai, liudininkų, galinčių patvirtinti nederamą kito asmens elgesį, parodymai.

Pranešimus (skundus) apie smurto ir (ar) priekabiavimo atvejus nagrinėja  Smurto prevencijos grupė arba Medicinos etikos komisija

 Medicinos etikos komisijos nuostatai

 Smurto prevencijos grupės nuostatai