„Karantino sąlygos ligoninėje dar kurį laiką išlieka: toliau reguliuosime karščiuojančių ir nekarščiuojančių pacientų srautus, gulinčiųjų stacionare lankymas dar irgi nėra laisvas. Rizika, į kurios veiksnius reikia atsižvelgti, vis dar išlieka“, - atsipalaiduoti nežada Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis, paklaustas, ar Vyriausybei atšaukus visuotinį karantiną tvarka gydymo įstaigoje smarkiai pasikeis.
Kaip dirbsime pasibaigus karantinui
„Pacientai pas mus sugrįžta noriai. Daliai vyresnio amžiaus žmonių, kurie per karantiną prasėdėjo namuose, dabar yra tarsi atrakcija apsilankyti pas gydytojus. Daugelis jų ateina ne tik apie ligas pakalbėti, bet ir pabendrauti. Žinoma, jie norėtų iš karto pakliūti pas visus gydytojus. Suprantame, kad reikia ženkliai atnaujinti paslaugas, ką mes ir stengiamės padaryti. Bet nenorime perlenkti lazdos. Išlieka reikalavimas, kad po kiekvieno paciento vizito turi dezinfekuoti patalpas, vadinasi, vienam jų turime skirti dvigubai daugiau laiko negu įprastai. Taigi reikia įsivažiuoti, idant vėl įšoktume į tuos pačius bėgius“, - sakė Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Viktoras Šileikis.
Kaip žinia, karantino laikotarpiu dėl COVID-19 ligos ambulatorinės specializuotos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, išskyrus būtinąją pagalbą, kaip ir gydytojų specialistų konsultacijos buvo teikiamos nuotoliniu būdu. Šiuo metu įstaigoje jau atnaujintos planinės stacionarinės paslaugos: esant reikalui, pacientai guldomi į skyrius, atliekamos planinės operacijos, pradėtos ir planinės specialistų konsultacijos. Kaip sako ligoninės vyriausiasis gydytojas, iš pradžių įstaigoje pacientų srautas siekė iki 50 procentų, dabar jis padidėjo iki 80 procentų.
„Po karantino atšaukimo gydymo įstaigoje daug kas nepasikeis. Ir toliau bus atskiriami karščiuojančių ir nekarščiuojančių pacientų srautai, kiekvienam atvykusiajam į ligoninę pamatuojama temperatūra, ribojamas stacionare guldomų pacientų lankymas. Visiems į stacionarą paguldytiems pacientams dar atliekame COVID-19 testą. Jei šis neigiamas, tik tuomet guldome į skyrių. Taip pat laikomės aukščiausių saugumo reikalavimų, nors sergamumo COVID-19 kreivė sumažėjusi, vis dar registruojama naujų atvejų ir gana nemažai“, - sakė V.Šileikis.
Kaip pasakojo įstaigos vadovas, Konsultacinėje poliklinikoje pacientų apgultis jaučiama pas įvairių specialybių gydytojus, ypač pas kardiologus ir neurologus.
„Esant kai kuriems susirgimams, gydytojas ne viską gali atlikti nuotoliniu būdu, nes reikia ne tik apžiūros, bet ir papildomų tyrimų. Neseniai buvo priimtas geras sprendimas: jei pacientą pas antrinio ar tretinio lygio specialistus siunčia pirminės grandies gydytojas, jam išrašo elektroninį siuntimą ir pacientas pas gydytoją gali užsiregistruoti pats. Dabar ir pacientams geriau, ir antro ar trečio lygio gydytojams lengviau“, - sako V.Šileikis.
Įstaigos vadovas džiaugiasi, kad jų rajone veikia mobilusis patikros punktas, kur pasitikrinti dėl koronaviruso infekcijos gali Karštąja linija 1808 iš anksto užsiregistravę pacientai. Vadinasi, mėginys dėl COVID-19 paimamas vietoje ir gyventojo nereikia niekur siuntinėti. O Karščiavimo klinikos durys jau užvertos, kadangi ši, kaip yra minėjęs įstaigos vadovas, nepasiteisino, o ir jos išlaikymas įstaigai atsieina brangiai.
„Kartu su savivaldybe parašėme raštą Sveikatos apsaugos ministerijai, kad netikslinga tęsti Karščiavimo klinikos darbą. Ministerija itin geranoriškai sureagavo į mūsų argumentus, tad kliniką uždarėme šią funkciją perduodami ligoninės Priėmimo - skubios pagalbos skyriui. Pastarasis kuo puikiausiai susitvarko ir nebereikia laikyti atskiros klinikos“, - sakė V.Šileikis.
„Mūsų traumatologų komanda - puiki“, - sakė ligoninės vadovas, mus atvesdamas į Chirurgijos-traumatologijos skyrių, kur sutikome du jaunus ortopedus -traumatologus.
„Dirbome kaip ir iki karantino paskelbimo, išskyrus tai, kad konsultacijos poliklinikoje vyko nuotoliniu būdu. Visas kitas darbas mūsų ir Priėmimo - skubios pagalbos skyriuose išliko toks pats: operavome patyrusius ūmias traumas pacientus, teikėme nuotolines konsultacijas. Tik buvo nelikę planinių kontaktinių konsultacijų, jei žmogaus gyvybei nėra pavojaus ir jas galima atidėti vienam kitam mėnesiui arba pusei metų“, - pasakojo ortopedas -traumatologas Gintaras Drūlia, paklaustas, kaip jo darbas atrodė karantino laikotarpiu.
Kaip pastebi medikai, pirmosios karantino dienos ir budėjimai ligoninėje buvo itin ramūs. Į gydymo įstaigą kreipdavosi vienas kitas pacientams per parą, kuriems traumos atveju reikalinga skubi pagalba. O ir apmažėjo neblaivių pacientų, kas iki tol sudarydavo pusę į šį skyrių atvežamo kontingento.
„Prie įprastinio darbo ritmo, koks buvo iki karantino, sugrįšime per metus. Pacientų srautai vis tiek bus mažesni. Žmonės dar ir patys bijo lankytis gydymo įstaigose, idant neužsikrėstų koronavirusu. O ir Sveikatos apsaugos ministerija neleidžia dirbti tokiais tempais, kokiais norėtume. Pavyzdžiui, jei anksčiau per dieną galėdavome konsultuoti poliklinikoje trisdešimt pacientų, dabar – dešimt ir ne daugiau. Operacijų apimtys irgi neleidžia operuoti tiek daug, kiek norėtume. Šiuo metu turime po vieną operaciją per dieną. Kiek žinau, Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje per dieną jau atliekamos keturios operacijos, manau, ir mes netrukus pasieksime tokį tempą. Žinoma, daug kas priklausys ir nuo to, ar bus antroji infekcijos banga. Jei bus, vėl stosime“, - pridūrė G.Drūlia
Ciklai žalos nepridarė
Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas sako, kad jų nepalietė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos rekomendacija dėl gydytojų darbo cikliškumo, kadangi atvažiuojančių gydytojų jie turintys nedaug. Nebent vienas kitas atvažiuoja budėti. Bet ir tai, kai planinė pagalba buvo sustabdyta, papildomų rankų neprireikė, įstaiga išsivertė turimų darbuotojų pajėgomis.
„Atidirbti vienoje ligoninėje ciklą, o paskui pereiti į kitą – mintis gera, bet praktiškai kai kurioms ligoninėms yra neįvykdoma, jeigu jos turi daug atvažiuojančių darbuotojų iš kitų gydymo įstaigų. Draugiškai perspėjome darbuotojus, kad geriau šiuo metu dirbti vienoje įstaigoje, idant nebūtų kryžminės taršos. Bet viskas įvyko draugiškai, dėlto nekilo konfliktinių situacijų“, - pabrėžė V.Šileikis.
Jauni medikai patikino, kad sveikatos apsaugos ministro rekomendacinio pobūdžio įsakymas dėl darbo ciklais jiems rūpesčių ar nepatogumų nesukėlė.
„Bet tai yra visiškai neprotingas sprendimas, kadangi tai yra rajoninių ligoninių žlugdymas, kadangi didžioji dalis rajono ligoninių išsilaiko atvažiuojančių gydytojų dėka. Taigi, jei gydytojai dirbtų tik ciklais, kas būtų jau nebe rekomendacija, o įsakymas, didžioji dalis rajoninių ligoninių negalėtų suteikti paslaugų ir turėtų užsidaryti“, - sako G. Drūlia.
„Pagalvokite, kiek laiko pacientams buvo nesuteikiamos paslaugos karantino metu. Tikrai yra apleistų žmonių, kurie negalėjo kreiptis, nors jiems labai reikėjo, jie laukia planinių operacijų. Jeigu dar bus įvesti ciklai, nežinau, ką reikėtų daryti žmonėms. Į didžiąsias ligonines nenuvažiuosi. Ten operacijų eilė bus kokiai pusę metų, o mes galime išoperuoti vos ne po kelių dienų“, - sako A. Pauža.
Jauni medikai pasakojo, kad karantino metu būta kuriozinių situacijų, ypač kas susiję su pacientų lankymu.
„Kai kurių žmonių mąstymas keistas. Karantino viduryje paskambina telefonu, kai dar nieko neleidžiama operuoti ir sako: daktare, bet gal kažkaip susitarsime ir jūs galėsite mane operuoti. Sakau, pone, ar jūs suprantate, jog nei vienoje įstaigoje nėra atliekamos planinės operacijos.
Lygiai tas pats yra ir su lankymu. Gal mes galime trumpam aplankyti ligoninį, paguldytą Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje. Sakau, ar jūs suprantate, kad slaugoje yra pati didžiausia rizika. Ten gali būti mirties pranašas, jei sirgdamas nueisi ir nusineši daug gyvybių. Slaugos skyrius ypač turi būti apsaugotas“, - sakė A.Pauža.
Jauni medikai sveikina vadovo sprendimą ir toliau išlaikyti karantino sąlygas ligoninėje, ypač dėlto, kad ir panaikinus karantiną toliau bus griežtai ribojamas pacientų lankymas. Bus galima lankyti tik vaikus iki 14 metų, o gavus skyriaus vedėjo sutikimą, ir terminės būklės pacientus.
„Tai iš tikrųjų protingas sprendimas. Jei susirgs medikai, atėjus antrajai viruso bangai nebebus kam gydyti pacientų. Juolab kad vyresnio amžiaus gydytojai patys priklauso rizikos grupei“, - sako G.Drūlia.
Registratorė Jūratė Andrijauskaitė:
- Pacientus pasitinkame prie durų, paklausiame, pas ką atėjo, paprašome parodyti tapatybę patvirtinantį dokumentą arba siuntimą, dar kartą patikriname vizito laiką. Tik tuomet jis yra įleidžiamas, iki specialisto konsultacijos likus dešimt minučių. Prieš tai, žinoma, jam dar būtinai patikriname temperatūrą ir nuvedame prie gydytojo kabineto durų. Išankstinė registracija internetu nėra vykdoma, registruojame telefonu. Realiai yra per pusę mažiau talonų ir žmonės yra priimami kas valandą. Stebime, kad prie kabineto durų nebūtų eilių ir kad būtų laikomasi saugaus atstumo. Atėjęs žmogus privalo su savimi turėti veido kaukę, apie tai jį informuojame telefonu, ir pirštines. O jeigu pastarųjų neturi, prie įėjimo turi dezinfekuoti rankas.
Vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Tomas Grenoveckas:
- Dabar teikiame nemažai nuotolinių konsultacijų, tokiu būdu išrašomi arba pratęsiami vaistai. Esame pasirengę planinių paslaugų atnaujinimo planą, pagal kurį ir dirbame. Iš pradžių buvo rekomenduojama paslaugų apimtis atnaujinti 50 procentų. Laikas pacientui yra pailgėjęs, specialistai per valandą priima po vieną pacientą. Taigi konsultacijai skiriama dvigubai daugiau laiko. O po kiekvieno vizito patalpos yra dezinfekuojamos ir išvėdinamos.
Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėja Dalia Murauskienė:
- Dar kol kas negrįžome prie įprastinio darbo ritmo. Pavyzdžiui, masažams gali būti priimamas vienas žmogus per valandą, fizioterapija gali būti atliekama kas antroje kabinoje. Dažniausiai žmonės kreipiasi dėl užleistų lūžimų, žinoma, labai daug kam paūmėjo lėtinės ligos, ypač stuburo problemos. Pastarosioms daug įtakos turi stresas ir nejudrumas. Taigi ligonių tikrai sulaukiame daug. Šiame skyriuje pacientai atlieka mankštas, užsiima ergoterapija, taikomos įvairios fizioterapijos procedūros.
Lietuvos sveikatos inf.