Naujienos
Traumos žiemos metu: kaip elgtis po sužalojimo ir pasiruošti reabilitacijai
Kai šaligatvius ir gatves nukloja sniego sluoksnis, o temperatūra nukrenta gerokai žemiau nulio, judėjimas tampa sudėtingesnis ir pavojingesnis. Šaltuoju metų laiku padaugėja traumų, susijusių su paslydimais ir nesėkmingais kritimais, o medikams tenka gydyti ne tik įvairius kaulų lūžius ar raiščių pažeidimus, bet ir galūnių nušalimus.
Po patirtos traumos ir suteiktos pirmosios medicininės pagalbos itin svarbus tampa laikotarpis iki reabilitacijos pradžios. Tinkamas elgesys pirmosiomis dienomis, gydytojų rekomendacijų laikymasis ir savalaikis reagavimas į galimus komplikacijų požymius turi reikšmingą įtaką sveikimo trukmei.
Dažniausios traumos žiemą
Šaltuoju metų laiku gydytojai ortopedai traumatologai gydo daugiau traumų, susijusių su kritimais – nuo lengvesnių minkštųjų audinių sumušimų iki sudėtingesnių kaulų lūžių. Dažniausiai diagnozuojamos riešo ir dilbio kaulų traumos, kurios neretai įvyksta krentant ir instinktyviai remiantis ištiesta ranka. Taip pat dažnos čiurnos traumos – lūžiai ir raiščių patempimai, patiriami pėdai kryptelėjus ant nelygaus ar apledėjusio paviršiaus.
Rečiau, tačiau pasitaiko ir peties srities traumos – žastikaulio lūžiai ar peties sąnario išnirimai, dažniausiai krentant ant šono. Šlaunikaulio kaklo lūžiai dažniau nustatomi vyresnio amžiaus pacientams ir gali įvykti tiek lauke, tiek namų aplinkoje. Kritimų metu taip pat patiriami stuburo kompresiniai lūžiai, ypač sergant osteoporoze, bei šonkaulių lūžiai.
Traumas patiria įvairaus amžiaus žmonės – tiek jauni, tiek vyresni. Pastebima, kad krentant dažnai bandoma apsisaugoti rankomis, todėl neretai nukenčia riešai, delnakauliai ir dilbiai. Pavojingi ir kritimai ant nugaros, kai gali būti pažeista galvos ar kaklo sritis.
Ypač rimtos yra galvos ir kaklo traumos, galinčios įvykti griūnant aukštielninkam ar atsitrenkus į kietą paviršių. Atsiradus galvos svaigimui, pykinimui, regos sutrikimams ar sprando skausmui, būtina nedelsti ir kreiptis į gydymo įstaigą.
Žiemos laikotarpiu medikams tenka gydyti ir galūnių nušalimus – tiek kojų, tiek rankų. Svarbu žinoti, kad nušalti galima ir esant nulinei temperatūrai, ypač dėvint šlapią ar netinkamą avalynę, taip pat neapsaugojus rankų nuo šalčio ar drėgmės. Didesnė rizika kyla žmonėms, kurių sutrikusi kraujotaka, pavyzdžiui, rūkantiems ar sergantiems cukriniu diabetu.
Po patirtos traumos – itin svarbu tinkamai elgtis pirmosiomis dienomis
Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojų rekomendacijos ūmiu traumos laikotarpiu ar iki reabilitacijos procedūrų pradžios:
• Laikykite galūnę imobilizuotą su įtvaru ar longete taip, kaip uždėta Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Nenuimkite be gydytojo leidimo.
• Sumuštą vietą šaldykite (ledas per audinį, kad nenušaldyti odos) 10-15 minučių, 3-5 kartus dienoje, pirmąsias 48–72 val.
• Pakelkite sužeistą sritį virš širdies lygio – tai padeda mažinti tinimą.
• Skausmo kontrolė – naudokite tik ortopedo traumatologo ar šeimos gydytojo paskirtus vaistus nuo skausmo bei neviršykite maksimalios leistinos dozės per parą.
• Judinkite nepažeistas sritis:
o Po riešo/dilbio traumos: aktyviai judinkite pirštus bei peties sąnarį kas valandą po 1–2 minutes.
o Po kelio sąnario ar blauzdikaulio/šeivikaulio lūžio, jei gydytojas neuždraudė: atlikti judesius per čiurnos sąnarį (lenkti link savęs – nuo savęs) 20–30 kartų kas valandą sėdint/gulint, keturgalvio ir sėdmenų izometrika (įtempk–atpalaiduok 5 s × 10 kartų, 3–4 kartus dienoje).
• Kraujotakos ir trombozių profilaktika: jei leidžiama – judinkite plaštakos pirštus/čiurną, kelkitės trumpiems pasivaikščiojimams namuose su tinkama atrama (ramentai/lazda) pagal nurodytą apkrovą. Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti vaistus kraujo krešėjimui mažinti (antikoaguliantus), kuriuos būtina vartoti tiksliai taip, kaip paskirta.
• Odos ir įtvarų priežiūra: nešlapinkite gipso longetės, nekiškite daiktų po įtvaru, stebėkite spaudimo vietas.
• Mityba ir įpročiai: vartokite pakankamai baltymų, skysčių; pasitarkite su šeimos gydytoju dėl vitamino D ir kalcio papildų; nerūkykite – tai lėtina kaulų gijimą.
Skubiai į Priėmimo skyrių reikėtų kreiptis, jei atsirado: didėjantis skausmas ar tinimas po įtvaru, pirštų/kojų mėlynavimas ar nejautra/tirpimas, šaltis žemiau traumos vietos, karščiavimas, pūlingas kvapas nuo gipsinio tvarsčio, naujai atsiradęs stiprus dusulys ar krūtinės skausmas.
Kodėl svarbu laikytis gydytojo ortopedo traumatologo plano?
Kiekvienos traumos metu yra tam tikri apkrovos ir judesių ribojimai. Šių taisyklių laikymasis saugo nuo galimo lūžgalių poslinkio ir lėtesnio gijimo.
Fizinė medicina ir reabilitacija po traumos
Reabilitacijos metu pirmiausia įvertinama paciento būklė – gijimo stadija, galimos apkrovos, skausmas ir tinimas, galūnės raumenų jėga bei gretimų sąnarių funkcinė būklė.
Atsižvelgiant į šį įvertinimą, sudaroma individuali reabilitacijos programa, kurios tikslai:
- mažinti skausmą ir tinimą;
- atkurti sąnarių judesių amplitudę;
- stiprinti galūnės raumenis;
- gerinti pusiausvyrą, koordinaciją ir eiseną;
- mažinti susidariusius randus ir patinimą;
- padėti atgauti savarankiškumą judant ir atliekant kasdienes veiklas.
Taip pat pacientai apmokomi saugiai naudotis pagalbinėmis priemonėmis ir mokomi ergonomiškų judesių bei padėčių, siekiant sumažinti pakartotinės traumos riziką.
Svarbu: šis tekstas – bendro pobūdžio rekomendacijos. Dėl individualių nurodymų vadovaukitės savo ortopedo traumatologo bei fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo planu.