Vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos tarnyba

Vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija (VRSAR) – tai asmens sveikatos priežiūros  paslauga, užtikrinanti ankstyvą vaikų raidos sutrikimų nustatymą, ankstyvą kompleksinę pagalbą vaikams, turintiems raidos sutrikimų, jų tėvams ar globėjams. Šios paslaugos teikiamos ankstyvojo amžiaus vaikams, turintiems  psichologinės, motorinės ir socialinės raidos sutrikimų ir jų rizikos veiksnių,  bei šių vaikų tėvams ar globėjams. 
.

Skyriaus vedėja - vaikų ligų gydytoja Eglė Petrošienė
Vaikų ligų gydytoja, socialinė pediatrė – Indrė Margelienė
Koordinatorė – Simona Kaučikienė 
.
Skyriaus telefonas 8 (441) 62 095
Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos skyriaus darbo laikas nuo  8.00 - 18.00 val.

 
Tarnyboje paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro: gydytojas, turintis socialinio pediatro sertifikatą, medicinos psichologas, logoterapeutas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas ir slaugytoja.
Ši specialistų komanda, konsultacijos metu, įvertina vaiko psichomotorinę raidą, nustato raidos sutrikimus, sudaro VRSAR  ir tolesnio stebėjimo planą ir skiria ambulatorines paslaugas. Paslaugos teikiamos per vienerius metus, atsižvelgiant į vaiko raidos įvertinimo rezultatus, šeimos poreikius.
Priklausomai nuo sutrikimo sunkumo skiriamas skirtingas procedūrų skaičius (20 arba 40 lovadienių). Vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugos  teikiamos vaikams iki 7 metų (prioritetine tvarka – iki 4 metų). 
Į tarnybą vaikai patenka po socialinio pediatro konsultacijos, kurią teikia Šilutės ligoninės konsultacinėje poliklinikoje gydytoja Indrė Margelienė.
Įrengtas sensorinis kambarys
Sensorinė aplinka pasitarnauja savireguliacijai, t. y. vaikui suteikiama erdvė pačiam susitvarkyti su iššūkiais, nusiraminti ir atsipalaiduoti. Kambaryje galima ir nieko neveikti – tiesiog gulėti ant čiužinio ar susigūžti maišo formos sūpynėse ir leisti garsams, kvapams, vaizdams veikti. 

Čia – puiki vieta atsipalaidavimui, nusiraminimui, bendravimui, poilsiui, kai tampa sunku prisitaikyti prie naujų iššūkių, susikaupti.

Moksliniai tyrimai įrodo, kad sensorinės erdvės turi kompleksinį poveikį. Be to, kad padeda žmogui jaustis laimingesniam, nuramina, sumažina agresiją, dar gali pagerinti apetitą, miego kokybę. 

Teigiama kad tokia aplinka taip pat didina asmens sąmoningumą bei dėmesio koncentraciją, gerina atmintį, pažinimą ir kalbą, sustiprina laimės jausmą, mažina agresiją, nerimą. Ji tinka ir pernelyg aktyviems vaikams, autistams, turintiems klausos ar regos susilpnėjimą.

Kambaryje skatinami lytėjimo, skonio, regos, klausos, uoslės, judėjimo pojūčiai.